thinking of other things.

aš nemanau, kad esu padariusi neištaisomų klaidų. tikrai, aš stengiuosi būti gera, ir man dažniausiai išeina, aš stengiuosi patikti, labiau kitiems, nei sau - tai mano bausmė, mano predikamentas, mano geros katalikės mergaitės sindromas:
būti vidutinybe tarp vidutinybių,
protinga tarp protingų,
nelaiminga tarp nelaimingų,
ir atvirkščiai.
aš nemanau, kad esu padariusi neištaisomų klaidų, todėl galiu sau leisti prabangą jaudintis dėl mažų mažutėlių dalykų. gėdos jausmas atslenka kaip koks tamsus kamuolinis debesis virš vakarinės miesto pusės - kad nesupratau, kad taip netinkama, kad nepagalvojau, kad kažkas blogai jausis, kad neįvertinau situacijos, kad elgiausi vadovaudamasi instinktais, beveik automatiškai, kad pati sau netikėtai nesuvaldžiau kažin kokios žvėriškos jėgos ir ji išlindo į paviršių mano daiktavardžiuose ir būdvardžiuose, mano intonacijose ir žvilgsniuose.
trumpos istorijos, kasdienybės epizodai, sutrūkinėjusios kino juostos - trinasi į vidinę kaukolės pusę, pūslėmis nueina, sapnais sugrįžta, priverčia būti -
ne savimi, bet su savim.

Rodyk draugams

šiandien apie septintą vakaro gavau tokį ymeilą. atidariau, perskaičiau primus du sakinius, uždariau, atidariau, pradėjau skaityti antrą pastraipą, uždariau. išjungiau laptopą, prikroviau du lagaminus dailiai sulankstytų megztinių, skarų ir mm. kojinių (man iš tiesų šiek tiek nejauku pagalvojus, iš kur mano spintoje prisikaupė tiek porų mm. kojinių), išsiviriau makaronų, pradėjau rūšiuoti šįmečius konspektus, visą virtuvinės spintelės turinį (garstyčių miltelius ir ciberžolę, alyvuogių aliejų ir ryžius, saulėje džiovintus pomidorus ir česnakus) sukroviau į didžiulę permatomą dėžę, beviltiškai ieškojau įdomių gyvenimų (ar bent jau kokių naujų gandų, come on) facebook’e, pažiūrėjau pusę bergman’o ‘rudens sonatos’, išskaičiau kokį milijoną maistinių tinklaraščių, ir galiausiai, po penkių valandų bandymo atidėlioti tai, kas neišvengiama, bet taip baisu, pas rūtą perskaičiau, kad ‘reikia daryti dalykus, kurių labiausiai bijai - tam, kad nebebijotum.’

tai aš jau tuoj, tik pabaigsiu šitą įrašą,

ir –

Rodyk draugams