BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

drama queen / drag queen (vienas nerišlus įrašas)

‘there must be more to life than this’, - sakau mm. pirmą pavasario sekmadienį, apie pusę vienuolikos vakaro, suvalgiusi lėkštę makaronų ir pažiūrėjusi pusantro gilmore girls epizodo. there must be more, there must be more, kartoju kaip mantrą, jo dryžuotas megztinis, kurį šiandien vilkiu, kvepia kažkuo kitu, kažkuo nepažįstamu.

paskutinį kartą pavasaris buvo pavasariu du tūkstančiai šeštaisiais, kai į tris mėnesius netikėtai sutilpo visos mano kitų, buvusių pavasarių svajonės (nuo kalno ant galinės dviračio sėdynės, baisu, kad ilgas sijonas neįsisuktų tarp pedalų, susitikime šiąnakt vidurnaktį saloje, mielasis, paryčiais mes užsnūsime o tada skirtingu laiku eisime pusryčių, kad nieks nesuprastų, etc etc etc).

dabar, o dabar - mano galvoje - lyg koks aparačiukas, kaip tikslus kvarcinis laikrodis, lyg vanduo iš krano, kurio neįmanoma pilnai užsukti, lyg kraujas iš nosies - semiotika, kursinis, reikia mokytis olandų kalbą, reikia miegoti, laiku miegoti, kursinis, kursinis, bent septynias valandas kasdien, ne, šiandien negalėsiu pas tave atvykti vakarienės, kursinis, kursinis, tik - tik - tik, ne, rytoj negalėsiu irgi, tik - tik …

atsimenu, kažkada - grįžau namo, buvo žiemos atostogos, gal kokie du tūkstančiai septintieji, ir tėtis grįžo namo, tylus toks, ir aš sakau, kas yra, kas tau yra, ir jis sako, neturiu aš gyvenimo džaiugsmo, austėja, trūksta man.

tada nesupratau, nieko nesupratau tada, bet dabar, kai dabar apie tai galvoju - gyvenimo džaiugsmas čia niekuo dėtas. čia tas kvarcinis laikrodis, tas vanduo, bėgantis iš neužsukto čiaupo, nenuslopinamas atsakomybės ir pareigos jausmas, švininis sunkumas, į dugną, į dugną - kad austėja galėtų mokytis londone, kad austėjai nereikėtų savaitgaliais dirbti, kad turėtume vasarnamį prie jūros, kad gėlynai aplink namus būtų dailiai išpurenti, tik - tik, lapai nugrėbstyti, akvariumas išvalytas, tik - tik - tik - tik … -

įgimtas, nesiliaujantis tiksėjimas, visos mano tobulai išieškotų referatų pabaigos, mano tvarkingos paraiškos magistrantūrai į oksfordą, nepraleidžiamos paskaitos, nusėdėtos cia skaityklos kėdės ir niekur, niekur nedingstantis tikėjimas, ne, žinojimas, kad there must be something more to life, žinojimas, kuris nenutildo, nenuslopina to garso, kaip ir vaistai nenuslopina, nesusilpnina ritmingo pulso smilkiniuose prieš pat migrenos priepuoliui ateinant, net jeigu nusibodo, tas pats ritmas, kiekvieną rytą kertant waterloo tiltą, kiekvieną vakarą grįžtant atgal, koja už kojos, reikia gyventi, koja už kojos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (8)

  1. g.:

    tas tiksejimas viena grazia diena isves mus is proto. bet iki tol — kaip nors kaip nors.
    p.s. (man oksfordas skamba baisiai didingai, zinok. )

  2. avysbaltos:

    va va: parasiau toki ilga komentara, ir komentaras dingo. rasiau apie tai, kaip tikrai taip, tas tiksejimas viena diena isves mus is proto, bent jau mane tikrai isves, nes tu, gabriele, tu dar turi vilties, tu gyvensi savo komunoj, ir mieste sypsosiesi lyg ir be jokios priezasties (bet, isties, del visu pasaulio priezasciu) - as maciau tokia moteri si sekmadieni, su dailia melyna melyna tailandietiskas suknele, tavo sviesumo plaukas ir apvaliais roziniai akiniais - ir iskart, iskart prisiminiau tave, ir pasirode, lyg butume sutikusios, ant waterloo tilto, 2025-aisiais, netycia.

    o siaip:
    mano viesa savigaila yra lyg liga, lyg kokia kritine bukle - bet va, issakau viska, ir, atrodo, geriau, atrodo, padeda.
    beje, siandien pirmadienis, ir viskas truputi geriau. sviecia saule. siandien sugalvojau, kad nenoriu as oksfordo, kad noriu metu ant minkstu biuro kedziu, tylios komercines galerijos, laikrasciu sekmadieniais, nauju, savo namu, ir pirkti visa ta vyna is asmeniniu savo pinigu. tai dabar ziuresim, kas is to gausis.
    bet man buna labai smagu radikaliai keisti visus planus, ar bent jau mastyti apie ju keitima, nes tik tais momentais as ir vel pajuntu, kad kontroliuoju savo gyvenima (zinau, tu tuo netiki, kokia naivi esi, austeja, tu galvoji dabar), kad reguliuoju to igimto tiksejimo intensyvuma, kad, koja uz kojos, isgyvensim, as, tu, mes visi isgyvensim, ir gal net isgersim arbatos kokios balandi, pries pat kastonu zydejima.

    A.

  3. nežinau, ar žinau, bet aš skaitau, viską visada perskaitau.

  4. perskaičiau paskutinį need2takl įrašą apie dideles svajones, kurios galų gale tampa mažais poreikiais, ir tavo ‘there must be more to life than this’, ir mano dienos naktys darbe ir prie konspektų, - viskas taip gražiai susigroja. imkit ir neškit mano liūdesį, nuovargį ir mano dramą.

  5. g.:

    tik tu jau man nepasakok, kad 2025 metais tu vis dar gyvensi Londone, jei istverus jame vos kelis metus, tave spaudzia mintis begti begti is ten. ir atsimenu, puikiai atsimenu, kad patinka tau Londonas. bet 2025 ieji yra uz 15 metu ir uz 13 metu nuo pasaulio pabaigos 2012 aisiais. taigi visko gali buti, kad tau ten nebepatiks. ir jeigu mes vis delto susitiksim, tai tikrai t y c i a : eidamos 38- erius, kruopsciai suplanuosim pabegima nuo vaiku, darbu, buitiniu konfliktu ir labai svarbiu savo gyvenimu. o del tailandietiskos sukneles visko gali buti. megciau.

    yra daug keliu (tie, kuriuos kuriame patys taip pat skaitosi), bet eikim tuo, kur zydes kastonai balandi, gerai? {jei tas balandis bus pirmoji jo puse, nes antra padovanota portugalijos vandenynui ir vejams.}

    ir. jauciuos kaip alisa tik tik tik, zvilgciojanti i kiskio kisenini laikrodi. tik tik tik. ir ne vieno bakalaurinio zodzio per si vakara… o, nuplakite mane ir mano sprogstancia galva viesai!

  6. visos mes esam alisos.
    kaip dažnai man pastaruoju metu taip būna, kaip dažnai.. ir bakalaurinis spaudžia it koks akmuo. o juk po bakalaurinio reikės toliau gyventi, ir tas gyvenimas bus kitoks, bet vėl su kažkokiais įsipareigojimais.

    nors pastaruosius vakarus man ramu, tai nelabai žinau, ką čia būčiau parašius būdama anoj nuotaikoj.
    tik manau, kad reikia turėti 1) bent vieną (nors ir paprastą) gražų tikslą, 2) vieną (ne daugiau) artimą artimą vyrą ir 3) keletą gerų draugių. tada gyvenimas dažniausiai atrodo draugiškas.

    nepaisant to - tegul greičiau pavasaris…:>

  7. taip.

    liudnos ir krauju pasruvusios mamos akys bei nevilties kupini laiskai, pulsuojanti gresme, “as atiduociau viska, kad tik jums butu geriau”, nuovargis.

    nuovargis.

    nuovargis.

Rašyti komentarą