BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kažkada gegužę

mano vasaros būna dar akademiškai intensyvesnės!, sako alisa, ir man pasidaro taip neįmanomai gėda dėl tų valandų praleistų žiūrint true blood ir ugly betty tuščiuose namuose, geriant kavą, dėl žmonių žurnalo ketvirtadieniais ir stiliaus penktadieniais, dėl pievelės už mūsų namo, kur užsnūstu perskaičiusi penkis piotrowskio puslapius.
rytai būna skirti kalboms, sako alisa, - ir aš įsivaizduoju save kaip gabalėlį metalo, kurį reikia išgryninti. įsivaizduoju save užterštą, užsiteršusią, užsimiršusią. man įdomu, ar dar turiu vilties iš savęs padaryti geresnę savęs pačios versiją. tikriausiai, kad ne, - bet alisa kalba toliau.
once you have been spoiled by the academia, you cannot go back, sako alisa, - ir aš noriu ja būti.

mano rankos jau tiesiasi pirkti bilietus namo tam penktadienio vakarui po paskutinio egzamino, kur laukia tuščios pervalkos krantinės ir molai, kur tam, kad pasitikrintum facebook‘ą, reikia bent keturiasdešimt minučių minti dviračiu, kur įsivaizduoju save su ispanų kalbos žodynu, su john‘o manning‘o knyga apie emblemas, kartais paskambina mama, savaitgaliais atvažiuoja mi. atsikėlusi aštuntą aš per mišką bėgu jūros link.
kartais man atrodo, kad pusė mano gyvenimo (ir pusė mano tinklaraščio) susidėlioja iš tokių kognityvių vaizdinių, iš tarpų tarp to, kaip viskas yra, ir to, kaip viskas turėtų būti. šiandien, vis tik, esu laiminga dėl to, kad niekada taip ir neįtikėjau, jog gali užtekti būti tiesiog savimi. orų prognozė žada, kad vakare lis.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. g.:

    kaip patinka tavo v a s a r o s versija,kurioje tu esi austeja austeja, be oxford’u, su destytojom-idealais, nuejusiomis i antra plana… taip sypsaus vis, kai nori tapti rimta academic, nes uztenka buti savim academic (o tu sakai neuztenka), kad tave gerbtu, myletu ir zavetusi.

    o labiausiai del to, kad gyvenimas/blogas ir yra toks visoks (kaip tu pati), koks ir turetu buti, jau dabar.

    p.s. atsakyki man po “Man atrodo, as galiu buti laiminga”, kad atvaziuosi ir eisim ant fjordo (nes situose namuose jura yra salia visada).

  2. o tu žinai, g., man labai, labai svarbu, kad tu skaitai, ir perskaičiusi sakai ‘kad gyvenimas/blogas ir yra toks visoks (kaip tu pati)’, kad tu matai bendrumą tarp manęs ir mano užrašytų žodžių. nes aš pati labai noriu, kad tas bendrumas būtų, noriu rašyti apie tai, kaip viskas yra, be visų tų barokinių būties (buities) padailinimų. tik, tikriausiai, ne visada pavyksta.

  3. graži šita mintis, tokia lyg ir pažįstama atrodo: “kartais man atrodo, kad pusė mano gyvenimo (ir pusė mano tinklaraščio) susidėlioja iš tokių kognityvių vaizdinių, iš tarpų tarp to, kaip viskas yra, ir to, kaip viskas turėtų būti.”

  4. g.:

    O ar galiu neskaityti, kai tu tobulai (as nebijau sito zodzio) moki ideti i zodzius daugeli savo buties ir kai kazkada cia pazadejau isleisti tavo knyga. juk negaliu :> (nes knyga reiskia surinkti tave i viena vieta, su virseliu, kuomet aiskiau nei aiskiai matyti, kad tarp “yra” ir “noriu, jog butu” erdves tarpams nera.)

Rašyti komentarą