BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

man atrodo, čia aš galiu būti laiminga.

vienas mano pačių mėgstamiausių dalykų (supratau šiandien, vienui viena susirangiusi dvigulėje lovoje) yra miegoti pietų su mm. mm. yra kaip pagalvė. jo kūno forma prisitaiko prie manojo, ir viską padengia toks saldumas - kaip rūkas - sunkus ir tirštas. dar tomis dienomis prie norvegiškų fjordų, kai pamokos baigdavosi lygiai antrą, aš sužinojau, kad pagrindinis penktadienio privalumas yra ne dvi laisvos dienos, kurios seka po jo, bet galimybė pasislėpti už sunkių juodo velveto užuolaidų iki kokių 17:30, kai kas nors pasibeldžia į duris ir primena, kad šiandien desertui valgysim ledus (take only one, please). prabudę mes jausdavomės truputį prasikaltę - prasikaltę gyvenimui, kurį reikia gyventi? - ir tas kaltės jausmas mus jungdavo likusią popietę. jau gerokai po vidurnakčio, kai visas pasaulis pradėdavo žiovauti, mm. tapdavo mano budrumo sąmokslininku, ir tomis akimirkomis jį būdavo labai lengva mylėti.
vėliau keitėsi miestai, keitėsi šalys - ir mano penktadieniai būdavo apsunkę post-referatiniu, rudeniniu miegu. atsibusdavau išalkusi, jau temstant. siaurais raudonais laiptais iš lėto pakildavau iki bendros virtuvės, sapnuodavau mažai.
nuo to rudens aš nebemėgstu pietų miegoti viena - išskyrus tuos atvejus, kai skrendu namo labai labai anksti ryte - tuomet pervertusi senus žurnalus ir išlydėjusi mamą į darbą ropščiuosi į tėvų lovą dėl 15 sekundžių keisto chaoso pabudus, kurio niekada nesupras tie, kurie gali lengvai nurodyti savo namų adresą.
o jei kartais, kaip šiandien, negaliu susivaldyti - tik prabudusi skambinu mm., ir markstydamasi klausausi jo istorijų, -
jo istorijos, matot, yra ir mano istorijos. ir jeigu jis gyveno tol, kol aš miegojau, vadinasi ir aš
šiek tiek

gyvenau.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (8)

  1. kaip gerai, kad grįžai čia;*

  2. Čia toks mažas gražus gyvenimas tuose blogo eilutėse, taip gera tave skaityti.

  3. vaida:

    taigi labai gražu

  4. maziausioji:

    Dziaugiuosi uz tave ir sveika sugrizus.

  5. g.:

    o. atsiradai. (aciu)

    ir dar zinok, kad man atrodo, jog musu norvegijos ne tuose paciuose pasauliuose, nes osle neimanoma rasti laiko pietu miegui. cia labai smarkiai darbuojasi pilkieji ponai, ryjantys laika. ir vienintelis dalykas, kuri radau panasu i tavo minetas obuolienes yra “ready to use” bandeliu uzpildas su obuoliukais.

    austeja. atvaziuok dar karta. ir si karta jau nepralaimesiu musu susitikimo. ir tada tu mane visko ismokysi. *

  6. ei, nepažįstamos, nepažintos, bet artimos - ačiū, kad skaitot!
    g. (kuri yra pažinta ir pasiilgta): oslas tikriausiai bus sausio vidury, jau 2011-ais, gerai? lauktuvių atvešiu obuolienės.

  7. man atrodo, čia labai gražu

  8. g.:

    Tik ne anksciau, nei 15, kai aankstu ryta mano lektuvas leisis atgal osle. (nes kas gi, kas negrizta lietuvon, kaledu atostogu? As griztu.) Ir gali patiket, kad dabar pas mus tamsu 17h?! Turbut sausi isvis neprasvis ..

Rašyti komentarą