BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pro padidinamąjį stiklą / po padidinamuoju stiklu

nežinau, gal tai netgi labai patetiška, bet įterpdama šiandienos datą į titulinį savo esė apie ikonas, gamintas kryžiaus karų metu, puslapį (tik šitaip mes skaičiuojame dienas, kurios bėga tarp netinkuotų cia sienų), suvirpėjau.
suvirpėjau, nes prisiminiau kažkurią tryliktąją, kai su mokytoja N. ėjome į tada dar nerestauruotą, raudonomis kedėmis dulkėtais ranktūriais nusagstytą kino teatrą laikas. tvarkingai susėdome, visi trisdešimt pradinukų, ir žiūrėjome į tankų traiškomus žmones.
o iš tiesų, kai geriau pagalvoji, tai net keista, kaip lengvai ta nepriklausomybė mums atėjo, ir kaip mes po to sugebėjome mistifikuoti tą išties nedidelę auką prieš devynerius metus paaukotą bevardžiui karo dievui. lyg po padidinamuoju stiklu, metai iš metų: žiūrėkite visi į mus, mes esame karinės agresijos aukos, beginkliai dainuojančios revoliucijos vaikai.
o iš tiesų… iš tiesų juk niekas, niekas nežiūri. prieš akis - tik lakaniškasis veidrodis - kuriame tai, ką matai, tampa tuo, ko trokšti.

ne, aš nenuvertinu tų keturiolikos gyvenimų. jie visi iki vieno buvo tobuli, nepažinti ir nelaiku pasibaigę. tiesiog šiandien galvoju apie balkanų karus, čečėnijos konfliktą ir tą klaikiai juokingą vagnoriaus straipsnį apie lietuvių indėlį griaunant berlyno sieną. apie mažos tautos (mažų tautų?) nuolat jaučiamą būtinybę į save žiūrėti pro padidinimąjį stiklą, kuris iškreipia viską - ir pasiekimus, ir tragedijas.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą