drama queen / drag queen (vienas nerišlus įrašas)
‘there must be more to life than this’, - sakau mm. pirmą pavasario sekmadienį, apie pusę vienuolikos vakaro, suvalgiusi lėkštę makaronų ir pažiūrėjusi pusantro gilmore girls epizodo. there must be more, there must be more, kartoju kaip mantrą, jo dryžuotas megztinis, kurį šiandien vilkiu, kvepia kažkuo kitu, kažkuo nepažįstamu.
paskutinį kartą pavasaris buvo pavasariu du tūkstančiai šeštaisiais, kai į tris mėnesius netikėtai sutilpo visos mano kitų, buvusių pavasarių svajonės (nuo kalno ant galinės dviračio sėdynės, baisu, kad ilgas sijonas neįsisuktų tarp pedalų, susitikime šiąnakt vidurnaktį saloje, mielasis, paryčiais mes užsnūsime o tada skirtingu laiku eisime pusryčių, kad nieks nesuprastų, etc etc etc).
dabar, o dabar - mano galvoje - lyg koks aparačiukas, kaip tikslus kvarcinis laikrodis, lyg vanduo iš krano, kurio neįmanoma pilnai užsukti, lyg kraujas iš nosies - semiotika, kursinis, reikia mokytis olandų kalbą, reikia miegoti, laiku miegoti, kursinis, kursinis, bent septynias valandas kasdien, ne, šiandien negalėsiu pas tave atvykti vakarienės, kursinis, kursinis, tik - tik - tik, ne, rytoj negalėsiu irgi, tik - tik …
atsimenu, kažkada - grįžau namo, buvo žiemos atostogos, gal kokie du tūkstančiai septintieji, ir tėtis grįžo namo, tylus toks, ir aš sakau, kas yra, kas tau yra, ir jis sako, neturiu aš gyvenimo džaiugsmo, austėja, trūksta man.
tada nesupratau, nieko nesupratau tada, bet dabar, kai dabar apie tai galvoju - gyvenimo džaiugsmas čia niekuo dėtas. čia tas kvarcinis laikrodis, tas vanduo, bėgantis iš neužsukto čiaupo, nenuslopinamas atsakomybės ir pareigos jausmas, švininis sunkumas, į dugną, į dugną - kad austėja galėtų mokytis londone, kad austėjai nereikėtų savaitgaliais dirbti, kad turėtume vasarnamį prie jūros, kad gėlynai aplink namus būtų dailiai išpurenti, tik - tik, lapai nugrėbstyti, akvariumas išvalytas, tik - tik - tik - tik … -
įgimtas, nesiliaujantis tiksėjimas, visos mano tobulai išieškotų referatų pabaigos, mano tvarkingos paraiškos magistrantūrai į oksfordą, nepraleidžiamos paskaitos, nusėdėtos cia skaityklos kėdės ir niekur, niekur nedingstantis tikėjimas, ne, žinojimas, kad there must be something more to life, žinojimas, kuris nenutildo, nenuslopina to garso, kaip ir vaistai nenuslopina, nesusilpnina ritmingo pulso smilkiniuose prieš pat migrenos priepuoliui ateinant, net jeigu nusibodo, tas pats ritmas, kiekvieną rytą kertant waterloo tiltą, kiekvieną vakarą grįžtant atgal, koja už kojos, reikia gyventi, koja už kojos.



